Informacija visuomenei

Kūno pripažinimo ir valgymo sutrikimų rizikos palyginimas tarp skirtingo fizinio aktyvumo paauglių: momentinis tyrimas.

Straipsnyje tyrinėjama originali tema, kadangi pozityvus požiūris į savo kūną (kūno pripažinimas, angl. body appreciation) kaip skirtingo fizinio aktyvumo paauglių valgymo sutrikimų riziką mažinantis veiksnys, tiriamas nepakankamai tiek.

Tyrime dalyvavo 1412 Lietuvos gimnazijų 11 kl. moksleivių. Nustatyta, kad sportuojantys paaugliai, tiek vaikinai, tiek merginos turėjo pozityvesnį požiūrį į savo kūną, lyginant su nesportuojančiais. Taip pat nustatyta, kad pozityvus požiūris į savo kūną buvo susijęs su mažesne valgymo sutrikimų rizika profesionaliai sportuojantiems vaikinams ir merginoms visose grupėse: nesportuojančioms, sportuojančioms laisvalaikiu ir užsiimančioms varžybiniu sportu.

Atskleisti rezultatai vertingi praktikai, nes pateikia empirinių duomenų apie skirtingo fizinio aktyvumo paauglių pozityvaus kūno vaizdo sąsajas su valgymo sutrikimais ir yra svarbūs valgymo sutrikimų prevencijai, kuriant sveikatos stiprinimo programas visai populiacijai ir profesionaliai sportuojantiems paaugliams.

Internetinė publikacijos nuoroda: https://www.mdpi.com/1660-4601/17/11/4044

 

Dėmesingu įsisamoninimu paremto fizinio aktyvumo ir ugdymo programos poveikis studenčių požiūriui į savo kūną

Šiuo tyrimu siekėme nustatyti kaip dviejų mėnesių trukmės dėmesingu įsisamoninimu paremto fizinio aktyvumo ir kognityvine elgesio terapija paremta ugdymo programa veikia studenčių požiūrį į savo kūną. Edukaciniame eksperimente savanoriškai dalyvavo 30 studenčių, o kontrolinę grupę, kuri negavo poveikio, sudarė 80 studenčių iš įvairių šalies universitetų. Studentės prieš ir po eksperimentinės programos užpildė anoniminę elektroninę anketą, kurią sudarė klausimai susiję su požiūriu į savo kūną, kūno svorio kontrolę ir su sveikata susijusią gyvenseną. Edukacinė programa apėmė penkis kognityvine elgesio terapija paremtus seminarus susijusius su medijų raštingumo didinimu, streso valdymu ir emocijų atpažinimu, fizinio aktyvumo raštingumo kėlimu, sveika mityba. Edukacinę programą sudarė aštuoni fizinio aktyvumo užsiėmimai, kuriuose buvo taikomas dėmesingu įsisamoninimu paremtas fizinis aktyvumas, pvz. Nirvana fitness, viso kūno treniruotė, jėgos ir ištvermės pratybos ir kt. Pratybas vedė prieš tai apmokyti sveikatingumo instruktoriai, gerai suprantantys sąmoningo dėmesingumo ir kūno vaizdo koncepcijas. Pratybose treneriai vengė akcentuoti kūno išvaizdą, kūno dalis ar svorio kontrolę. Atvirkščiai, pratybose treneriai stiprino vidinę mankštinimosi motyvaciją, geros savijautos fizinio krūvio metu svarbą, tiriamųjų buvo prašoma dėmesį nukreipti į savo kūno pojūčius. Lyginant su kontroline grupe, intervencinėje grupėje dalyvavusios studentės demonstravo pozityvesnį požiūrį į savo kūną, sumažėjo nepasitenkinimas juo, siekimas atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius, poveikio efektas svyravo nuo vidutinio iki didelio. Kontrolinėje grupėje taip pat buvo rasta pozityvių pokyčių, tačiau pokyčių efektų dydžiai buvo maži. Šio tyrimo duomenys patvirtina kognityvine elgesio terapija paremto ugdyumo ir dėmesingu įsisamoninimu paremto fizinio akyvumo teigiamą poveikų jaunų moterų požiūriui į savo kūną ir padeda užkirsti kelią siekimui atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius bei nepasitenkinimą savo kūnu ir savimi, valgymo sutrikimams. Ši programa taip pat skatina sveiką gyvenseną, todėl ji gali būti taikoma visuose šalies universitetuose prisidedant prie jaunų žmonių sveikatinimo. Mokslinis straipsnis publikuotas prestižiniame mokslo žurnale Eating and Weight Disorders – Studies on Anorexia, Bulimia and Obesity (IF=4.65).

Internetinė publikacijos nuoroda: https://link.springer.com/article/10.1007/s40519-021-01195-4    

 

Fizinio aktyvumas ir savęs vertinimas: lyties, pozityvaus kūno vaizdo ir suvokiamo fizinio pajėgumo vaidmens analizė

Seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su geresniu savęs vertinimu. Siekiant paaiškinti šį ryšį, yra sukurtas taip vadinamas mankštinimosi ir savęs vertinimo modelis (Exercise and self-esteem model; EXSEM; Sonstroem ir Morgan, 1989). Jis teigia, kad fizinis aktyvumas stiprina asmens savęs vertinimą per padidėjusį saviveiksmingumą, fizinę kompetenciją ir fizinį savęs priėmimą. Vėliau mokslininkų Sonstroem ir kt. (1994) išplėtotas EXSEM modelis teigia, kad fizinis aktyvumas stiprina saviveksmingumą, kuris veda prie savo vertės padidėjimo per sportinės kompetencijos, fizinės jėgos, fizinio pajėgumo ir kūno patrauklumo padidėjimą. Pozityvus kūno vaizdas apima kūno pripažinimą, pagarbą savo kūnui, kūno funkcionalumo, o ne kūno išvaizdos svarbos pripažinimą, gebėjimą atsispirti socialiniam spaudimui atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius. LSU mokslininkės (prof. dr. Rasa Jankauskienė ir doc. dr. Miglė Bacevičienė) tyrė kaip pozityvus kūno vaizdas ir subjektyvus savo fizinio pajėgumo vertinimas medijuoja ryšį tarp fiznio aktyvumo ir savęs vertinimo. Šis ryšys iki šiol nebuvo tirtas, nors daug tyrimų nustatė, kad sportuojantys asmenys turi pozityvesnį kūno vaizdą. Tyrime dalyvavo 1412 Lietuvos paauglių (40,2 proc. buvo berniukai), kurių amžiaus vidurkis buvo 17 metų (SD =0.5). Tyrimas atskleidė, kad pozityvus kūno vaizdas ir suvokiamas geras fizinis pajėgumas yra mediatoriai EXSEM modelyje. Subjektyvus mergaičių savo fizinio pajėgumo suvokimas buvo tiesiogiai susijęs su savęs vertinimu. Lyties moderuoti ryšiai tarp pozityvaus kūno vaizdo ir suvokiamo fizinio pajėgumo atskleidė stipresnį mediacijos efektą paauglėms mergaitėms lyginant su berniukais. Mokslininkės padarė išvadą, kad skatinant fizinį aktyvumą, pozityvų kūno vaizdą ir teigiamą savo fizinio pajėgumo suvokimą, galima prisidėti prie paauglių savęs vertinimo, o tuo pačiu ir psichikos sveikatos stiprinimo, ypač tai svarbu paauglėms mergaitėms. 

Internetinė publikacijos nuoroda: https://journals.sagepub.com/doi/full/10.1177/13591053211009287?casa_token=LTqjf9PX3FkAAAAA%3AXc4_ff7hQ03dLjL9vbs5rYLsfwrVVrDOoZLkvyoLimkOGhzy7CsTiLj57CQZbpXyNudSvVCwx8bQlsc

Kūno vaizdo, gyvensenos įpročių ir valgymo sutrikimų vaidmuo Lietuvos studentų gyvenimo kokybei

Tai pirmasis Lietuvoje reprezentatyvus studentų tyrimas, kurio tikslas buvo kompleksiškai įvertinti su gyvensena susijusių veiksnų, kūno vaizdo ir valgymo sutrikimų ryšį su gyvenimo kokybe. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gyvenimo kokybę apibrėžia kaip individualų savo vietos gyvenime suvokimą tam tikroje kultūros ir vertybių sistemoje, kurioje gyvenama ir susijusį su asmens tikslais, lūkesčiais, standartais bei interesais. Šis apibrėžimas koncentruojamas į subjektyvųjį paties žmogaus gyvenimo kokybės vertinimą.

Tyrime dalyvavo 1850 studentų (58,8 proc. dalyvių buvo merginos) iš 11 Lietuvos universitetų ir 4 kolegijų. Dalyvių amžiaus vidurkis buvo 21,6 ± 5 m. Tyrimas vykdytas klausimyno pagalba, vertinant studentų mitybos ir žalingus įpročius, miego ir sėdėjimo trukmę. Kūno vaizdas vertintas pagal daugiamačio instrumento išvaizdos skales (angl. The Multidimensional Body-Self Relations Questionnaire – Appearance Scales), gyvenimo kokybė – pagal PSO parengtą metodiką, sudarytą iš fizinės, psichologinės, socialinių santykių ir aplinkos skalių.Tyrėjus nuoširdžiai nustebinę rezultatai atskleidė, kad pasitenkinimas savo išvaizda (angl. Body area satifaction) buvo stipriausias veiksnys susijęs su geresne gyvenimo kokybe visose analizuotose srityse tiek studentiško amžiaus vaikinams, tiek merginoms. Tuo tarpu tikro ar įsivaizduojamo antsvorio turėjimas buvo neigiamai gyvenimo kokybę veikiantis veiksnys. Merginų gyvenimo kokybei neigiamos reikšmės turėjo valgymo sutrikimai, kai sąmoningai badaujama, laikomasi dietų ar persivalgoma. Vaikinams elgesys, kuomet siekiama raumeningesnio kūno nesaikingai treniruojantis ir griežtai kontroliuojant savo mitybą gyvenimo kokybę blogino. Ilgesnė miego trukmė, dažnesnis vaisių ir daržovių valgymas, aukštesnis savęs vertinimas (angl. self-esteem) ir geriau vertinta sveikata buvo teigiamai su studentiško jaunimo gyvenimo kokybe susiję veiksniai.

Tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi praktikoje, nes tyrimas atskleidė, kad kūno vaizdas yra vienas svarbiausių studentų gyvenimo kokybei įtaką darančių veiksnių, todėl sveikos gyvensenos skatinimo programos turi būti kompleksinės, skiriančios dėmesio tiek sveikai gyvensenai, tiek ir  pozityvaus kūno vaizdo ugdymui, siekiant geresnės jaunų žmonių gyvenimo kokybės. Žemiau pateikiamas modelis, iliustruojantis pagrindinių tyrimo elementų ryšius su fizine ir psichologine gyvenimo kokybės sritimis.

Internetinė publikacijos nuoroda: https://www.mdpi.com/1660-4601/17/5/1593

 

Ryšiai tarp kūno pripažinimo ir valgymo sutrikimų rizikos didelėje paauglių imtyje

Kūno pripažinmas (angl. body appreciation) yra vienas iš svarbiausių pozityvaus kūno vaizdo bruožų. Pozityvus kūno vaizdas suprantamas kaip savo kūno pozityvus vertinimas, pripažinimas, meilė ir rūpinimasis juo. Šios straipsnio tikslas buvo lietuvių kalba validizuoti vieną plačiausiai taikomų instrumentų pozityviam kūno vaizdui nustatyti – kūno pripažinimo skalę (Body appreciation scale -2 (BAS-2); Tylka, Wood – Barcalow, 2015). Taip pat šiuo tyrimu buvo siekta išsiaiškinti kaip kūno pripažinimas susijęs su valgymo sutrikimų rizika. Iki šiol Lietuvoje neturėjome klausimynų, kurie būtų leidę tirti pozityvų kūno vaizdą. Gavus klausimyno autorių leidimą bei apklausus 1412 paauglius (iš jų 40,2 proc.buvo berniukai; amžiaus vidurkis – 16,9±0,5 metų,  amžiaus ribos 15-18 metų), buvo patikrintas klausimyno lietuviškos versijos validumas. Tikrinant įvairius statistinius rodiklius, nustatyta, kad klausimyno lietuviška versija turi gerus psichometrinius bruožus bei yra tinkama naudoti abiems lytims. Tyrimas taip pat atskleidė, kad kūno pripažinimas atvirkščiai susijęs su  nepasitenkinimu savo kūnu, savęs vertinimu, kūno funkcionalumu ir yra didesnis tarp dalyvaujančių sportinėje veikloje paauglių. Klausimynas gali būti plačiai taikomas moksliniuose tyrimuose nagrinėjančiuose kūno vaizdą bei su sveikata susijusią jaunų žmonių gyvenseną. Praktiniame darbe klausimynas gali būti naudingas vertinant pozityvaus kūno vaizdo stiprinimo, valgymo sutrikimų rizikos mažinimo, sveikos gyvensenos ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo programų veiksmingumą.

Internetinė publikacijos nuoroda: https://www.mdpi.com/2072-6643/12/3/752     

 

Studentų fizinio aktyvumo, mitybos įpročių, kūno vaizdo ir požiūrio į išvaizdą bei gyvenimo kokybės pokyčiai COVID-19 pandemijos metu

2019 m. pabaigoje kilusi COVID-19 pandemija drastiškai koregavo nusistovėjusius žmonių gyvensenos įpročius ir tapo padidėjusio nerimo ir streso priežastimi. Siekiant suvaldyti mirtį sėjančio viruso plitimą, visame pasaulyje buvo įvesti judėjimo ir socialinių kontaktų ribojimai, uždarytos laisvalaikio ir pramogų vietos, sporto centrai, o studijos ugdymo institucijose perkeltos į nuotolines platformas. Nerimas dėl naujo viruso pavojaus, baimė užsikrėsti, ilgalaikė izoliacija namuose ir socialinių kontaktų su draugais ir artimaisiais praradimas, nežinia dėl prastėjančios ekonominės padėties, darbo netekimo galimybė, pajamų praradimas daugelyje pasaulio šalių tapo padidėjusio žmonių nerimo ir streso priežastimi. Tyrėjai nurodo, kad neigiamas pandemijos poveikis labiausiai stebėtas pažeidžiamiausiose žmonių grupėse – vienišų, turinčių kūno vaizdo ir valgymo sutrikimų bei kitų psichikos sveikatos sunkumų.

Lietuvos sporto universiteto mokslininkai atliko Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų apklausą, siekdami išsiaiškinti jaunų žmonių gyvensenos, kūno vaizdo ir gyvenimo kokybės pokyčius pandemijos metu. 2019 m. pabaigoje atlikto didelės apimties (n = 1850) studentų gyvensenos tyrimo duomenys buvo naudojami kaip palyginamasis taškas įprastomis sąlygomis iki COVID-19 pandemijos. Iš 959 studentų, sutikusių dalyvauti vėlesniuose tyrimuose, 230 atsakė į klausimyną pandemijos metu: 184 merginos ir 48 vaikinai. Tyrimas buvo atliktas 2021 m. vasario mėnesį – karantino ir griežčiausių suvaržymų sąlygomis Lietuvoje per visą COVID-19 pandemijos istoriją. Apklaustųjų amžiaus vidurkis buvo 23,9 ± 5,4 m., dauguma tyrimo dalyvių buvo įvairių Lietuvos universitetų ir kolegijų pirmosios pakopos studentai.

Iki pandemijos vaikinų fizinis aktyvumas buvęs dvigubai didesnis nei merginų drastiškai sumažėjo ir skirtumų tarp lyčių nebeliko. Merginų fizinis aktyvumas pandemijos sąlygomis reikšmingai nepakito. Vaikinų laikas, praleidžiamas naršant internete pramoginiais tikslais padidėjo nuo 3,2 iki 6,0 val. per dieną, merginų – nuo 2,8 iki 3,9 val. per dieną. Kaip galima pailgėjusios sėdėjimo trukmės ir sumažėjusio fizinio aktyvumo pasekmė stebėtas vaikinų subjektyviai vertinamos sveikatos pablogėjimas. Taip pat karantino sąlygomis stebėtas merginų vidutinio kūno masės indekso padidėjimas, tuo tarpu vaikinų grupėje šis pokytis nebuvo reikšmingas. Ženklių kūno vaizdo ir valgymo sutrikimų pokyčių nebuvo nustatyta, tačiau drastiškai padidėjo liekno ir mažai riebalų turinčio kūno idealizavimas tiek vaikinų, tiek merginų grupėje. Šį fenomeną galėjo lemti sumažėjęs fizinis aktyvumas, pailgėjusi sėdėjimo trukmė, kūno masės prieaugis ir patiriamas spaudimas dėl išvaizdos iš medijų, kai daugiau laiko praleidžiama naršant internete ir socialiniuose tinkluose. Greta neigiamų pasekmių gyvensenai, stebėta ir tam tikrų teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, pailgėjusi merginų miego trukmė ir sumažėjęs kasdienių įsipareigojimų kiekis galėjo lemti jų gyvenimo kokybės pagerėjimą, ypač psichologinės gerovės požiūriu. Nors mitybos įpročiai reikšmingai nepakito nei vaikinų, nei merginų grupėje, stebėtas nesveikų mitybos įpročių, tokių kaip valgymas skubant, vėlai vakare ar naktį, atliekant kitas veiklas, pavyzdžiui skaitant ar žiūrint TV, kai persivalgoma bei sumažėjo nesveikų užkandžių ir greito maisto vartojimas.

Apibendrinant galima teigti, kad dauguma studentų su karantino keliamais iššūkiais susidorojo gerai, pastebėta teigiamų kūno vaizdo, mitybos pokyčių. Tačiau COVID-19 pandemijos metu sumažėjo laisvalaikio fizinis aktyvumas, prailgėjo sėdėjimo ir naršymo internete trukmė, ypač vaikinų grupėje, kas galėjo turėti reikšmės ir jų prasčiau vertintai sveikatai karantino metu bei merginų ir vaikinų patiriamam medijų spaudimui atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius. Šis spaudimas ateityje gali turėti neigiamos reikšmės kūno vaizdui, kuris yra vienas iš disfuncinio valgymo elgesio ir valgymo sutrikimų rizikos veiksnių. Reikalingi tolimesni tyrimai, siekiant įvertinti ilgalaikį pandemijos ir karantino apribojimų poveikį įvairių amžiaus ir sveikatos grupių asmenų gyvensenai ir gyvenimo kokybei.

Internetinė publikacijos nuoroda: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0195666321003597?via%3Dihub

 

Trišalio kūno vaizdo modelio analizė Lietuvos studentų imtyje: ar kūno svoris yra svarbus?

Patiriamas socialinis spaudimas atitikti išvaizdos idealus ir itin liekno ar raumeningo ir atletiško kūno siekimas gali paskatinti jaunus žmones laikytis griežtų mitybos apribojimų, o ilgainiui tapti sunkiais valgymo sutrikimais, kurių gydymas trunka ilgai ir reikalauja įvairių specialistų komandos darbo. Trišalio poveikio nepasitenikinimui savo išvaizda ir valgymo sutrikimams modelio (Thompson et al., 1999) teorija nagrinėja patiriamo socialinio spaudimo iš žiniasklaidos, bendraamžių ir šeimos narių poveikį jaunų žmonių liekno ar raumeningo kūno idealizavimui, nepasitenkinimo savo esama išvaizda ir valgymo sutrikimų ryšius. Naudojant specializuotas skales, šio modelio poveikio teorija buvo patikrinta ir įvairaus svorio Lietuvos studentų, vaikinų ir merginų imtyje. Originalus trišalio poveikio modelis buvo patvirtintas tiek normalaus svorio, tiek turinčioms antsvorio Lietuvos studentėms. Merginos nurodė, jog didžiausią spaudimą atitikti liekno kūno išvaizdos idealą patyrė iš žiniasklaidos: televizijoje, žurnaluose ir socialiniuose tinkuose matomų modelių ir aktorių, kurių lieknumas siejamas su grožiu, sėkme ir gyvenimo kokybe. Normalaus svorio vaikinai dažniau idealizavo raumeningą ir atletišką kūną bei jo siekė spaudžiami draugų. Pernelyg didelis savo kūno išvaizdos sureikšminimas turėjo neigiamos įtakos jaunų normalaus svorio vyrų valgymo sutrikimams. Studentų vaikinų, turinčių antsvorio, trišalio poveikio modelis buvo labiau kompleksinis. Ši grupė dažniau jautė patiriamą spaudimą iš bendraamžių siekti mažai riebalų turinčio raumeningo kūno, o mintys apie turimą antsvorį ir neigiamas išvaizdos vertinimas skatino valgymo sutrikimus, tačiau atletio išvaizdos idealo internalizavimas kartu su teigiamu išvaizdos vertinimu valgymo sutrikimų riziką mažino. Šio tyrimo rezultatai pritaikomi praktikoje, kuriant edukacines sveikos gyvensenos įpročių ugdymo, valgymo sutrikimų prevencijos ir pozityvaus kūno vaizdo stiprinimo programas studentiško amžiaus jaunimui, mokant atsispirti patiriamam socialiniam spaudimui atitikti išvaizdos idealus ir skatinant pagarbą ir pozityvų požiūrį į savo kūną.

Internetinė publikacijos nuoroda: https://link.springer.com/article/10.1007/s40519-020-00996-3

https://www.lsu.lt/ar-tinkamai-sportuoja-paaugliai-noredami-sumazinti-savo-kuno-svori/

 

Ar tinkamai sportuoja paaugliai, norėdami sumažinti savo kūno svorį?

Paauglių, besirūpinančių savo kūno išvaizda, su fiziniu aktyvumu susijęs elgesys dažnai būna žalingas sveikatai – tokią išvadą rodo LSU mokslininkių prof. dr. Rasos Jankauskienės, doc. dr. Miglės Bacevičienės ir doc. dr. Simonos Pajaujienės tyrimas.

Šiame tyrime buvo siekiama įvertinti septyniolikmečių paauglių su kūno svorio mažinimu susijusį maitinimosi bei fizinio aktyvumo elgesį. Pasak tyrimą atlikusių mokslininkių, skatinant sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą svarbu suprasti, kokias mitybos ir fizinio aktyvumo strategijas paaugliai taiko kūno svoriui kontroliuoti. Deja, tyrimo, kuriame dalyvavo 736 paaugliai (59,4 proc. merginų) iš įvairių Kauno m. mokyklų, rezultatai atskleidė, kad šioje srityje paauglių elgesys yra sveikatai nepalankus.

Svoriui kontroliuoti – dažnai žalingos strategijos

„Iš mokslinės literatūros ir praktikos žinoma, kad paaugliai savo svorio kontrolei taiko įvairias strategijas, kurios gana dažnai yra žalingos sveikatai. Tačiau mūsų tyrimas atskleidė, kad fizinis aktyvumas irgi gali būti labai neteisingai taikomas“, – teigia LSU prof. dr. R. Jankauskienė.

 Paauglių svorio kontrolės „skauduliai“ taikant fizinį aktyvumą

LSU mokslininkių tyrimas atskleidė, kad populiariausi paauglių svorio mažinimo metodai, susiję su neteisingu fizinio aktyvumo taikymu, yra ilgesnės nei dviejų valandų treniruotės, dalyvavimas daugiau nei vienoje treniruotėje iš eilės, pernelyg intensyvus fizinis krūvis.

Be to, nemažai paauglių mano, kad sportuojant reikėtų dėvėti orui nepralaidžią ir prakaitavimą skatinančią aprangą, nevartoti skysčių per treniruotę ir po jos. „Toks elgesys yra sveikatai žalingas, nes, pavyzdžiui, skysčių stoka po treniruotės apsunkina širdies darbą. Orui nepralaidžių drabužių dėvėjimas irgi nėra moksliškai pagrįstas. Na, o per intensyvus ir per ilgas fizinis krūvis gali sukelti fizinį ir psichologinį organizmo išsekimą, ypač, jei dar laikomasi įvairių bado dietų ir kitų moksliškai nepagrįstų mitybos strategijų. Nekoreguojant tokio elgesio paaugliams gali atsirasti valgymo sutrikimų, kuriuos dažnai lydi disfunkcinis mankštinimosi režimas“, – sako prof. dr. R. Jankauskienė.

Paaugliams trūksta žinių apie sveikatai naudingą fizinį aktyvumą

Tyrimas aiškiai parodė, kad paaugliams trūksta fizinio raštingumo. Paaugliai supranta, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti kūno svorį, tačiau nežino, kaip ir kokiomis dozėmis tą fizinį krūvį taikyti, nėra supažindinti su perdozuoto fizinio krūvio žala sveikatai. Todėl privalu šių žinių suteikti jiems per fizinio ugdymo pamokas. Be to, mokyklose būtina įgyvendinti sveikatos ugdymo programas, skatinančias sveiką gyvenseną, pozityvų požiūrį į savo kūną, gebėjimą atsispirti socialinės ir kultūrinės aplinkos spaudimui atitikti stereotipinius išvaizdos lūkesčius.

Sporto treneriai, kurie dirba su paaugliais sveikatingumo centruose, irgi turi suprasti, kad dėl drastiškų kūno pokyčių paaugliai labai išgyvena, todėl ir sportuoti gali labai neteisingai. Taigi treneriai paaugliams turėtų akcentuoti kūno funkcionalumo, o ne išvaizdos svarbą. Sporto treneriams labai praverstų specializuoti mokymai, nes panašios problemos, kaip atskleidžia kiti tyrimai, būdingos ir jauniems suaugusiesiems.

Tyrimo rezultatai publikuoti moksliniame žurnale The International Journal of Environmental Research and Public Health – https://bit.ly/2SRRtke

 

LSU mokslininkių tyrimas padeda paneigti mitus apie paauglių mitybą, antsvorį ir fizinį pasyvumą

Kauno diena https://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/lsu-mokslininkiu-tyrimas-padeda-paneigti-mitus-apie-paaugliu-mityba-913895  

Paauglystė – greitų ir didelių fizinių bei psichologinių pokyčių metas. Šiuo amžiaus tarpsniu itin svarbus savo kūno vaizdo ir svorio vertinimo, mitybos bei fizinio aktyvumo ryšys. Daugelis paauglių yra nepatenkinti savo išvaizda ir kūnu. Įvairiose Vakarų Europos šalyse, JAV, Azijoje ir net musulmoniškame pasaulyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad savo kūnu nepatenkinti paaugliai prasčiau save vertina, dažniau patiria depresiją, imasi sveikatai žalingų svorio kontrolės būdų, prasčiau vertina savo sveikatą, daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, yra mažiau fiziškai aktyvūs arba atvirkščiai – sportuoja perdozuotai: per ilgai, per intensyviai ir pan. Jiems didesnė valgymo sutrikimų ir savižudybių rizika.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkės prof. dr. Rasa Jankauskienė, doc. dr. Miglė Bacevičienė publikavo tyrimą https://www.mdpi.com/1660-4601/16/5/864, kuriame buvo siekta išsiaiškinti, kokie yra skirtingo kūno vaizdo (angl. body image) ir skirtingai vertinančių savo kūno svorį Lietuvos paauglių mitybos įpročiai bei fizinis aktyvumas.

 

Antsvoris neskatina nei sveikiau maitintis, nei būti fiziškai aktyvesniems

Tyrime, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba, dalyvavo 579 paaugliai (51,6 proc. mergaičių), kurių amžius – 14–16 metų. Tik dešimtadalis apklaustųjų turėjo antsvorio, tačiau kas antra mergaitė buvo nepagrįstai įsitikinusi, kad sveria per daug. Berniukai atvirkščiai – net 61,2 proc. neadekvačiai vertino savo svorį kaip per mažą.

„Kaip ir tikėtasi, tyrimas atskleidė, kad antsvorio turintys paaugliai yra labiau nepatenkinti savo kūnu, dėl jo patiria didesnį nerimą, jų prastesnė savigarba, bet jie nėra fiziškai aktyvesni ir nesimaitina sveikiau nei jų bendraamžiai, kurių svoris yra normalus. Kitaip tariant, nei fizinis aktyvumas, nei mitybos įpročiai kūno svorio grupėse nesiskiria. Tai rodo, kad antsvoris tiesiog susijęs su prastesniu savęs ir savo išvaizdos vertinimu ir dėl to patiriamu stresu, o ne su prastesne ar sveikesne paauglių gyvensena“, – teigia LSU prof. dr. R. Jankauskienė.

 

Ydingi mitybos įpročiai gali lemti antsvorį ateityje

LSU mokslininkių tyrimas parodė, kad ir antsvorio turinčios mergaitės, ir tos, kurios nepagrįstai įsitikinusios, kad sveria per daug, yra nepatenkintos savo kūnu ir jo išvaizda, taiko sveikatai žalingus svorio mažinimo metodus ir prasčiau save vertina, o antsvorį turinčios net rečiau valgo saldumynus ir riebalus, tačiau rečiau pusryčiauja.

Mergaitės, kurios nepagrįstai mano, kad jų svoris yra per mažas (tokių yra mažuma), patiria mažiau neigiamų išgyvenimų dėl savo kūno ir rečiau imasi sveikatai žalingų svorio mažinimo priemonių, bet dažniau valgo saldumynus, o tai gali būti antsvorio vėlesniame amžiuje priežastis.

Ir didesnio kūno svorio berniukai, ir tie, kurie nepagrįstai įsitikinę, kad sveria per daug, nepatenkinti savo kūnu, svorį kontroliuoja sveikatai žalingais būdais, prasčiau save vertina. Antsvorio turintys berniukai mažiau valgo vaisių, o įsitikinusieji, kad turi antsvorio, rečiau vartoja pieno produktų, riebalų ir padažų, rečiau valgo pusryčius.

Šiame tyrime dalyvavę berniukai, savo svorį nepagrįstai vertinantys kaip per mažą, nesiekia tapti raumeningi, bet dažniau vartoja pieno produktų, riebalų ir padažų, dažniau valgo ir valgo pusryčius. Tie, kurie neobjektyviai įsitikinę, kad reikia sverti daugiau, valgo daug ir dažnai, todėl ateityje irgi gali priaugti svorio.

 

Trys mitai, kuriuos padeda paneigti atliktas tyrimas

1 mitas. Antsvorio turintys žmonės stokoja sąmoningumo. Šis tyrimas parodė, kad vienintelis mitybos skirtumas tarp antsvorio turinčių ir jo neturinčių paauglių buvo tai, jog antsvorio turintys berniukai valgė mažiau vaisių ir uogų. Be to, anstvorio turinčios mergaitės valgė mažiau saldumynų, riebalų ir nevalgė pusryčių. Skirtingo svorio paauglių fizinis aktyvumas nesiskyrė. „Taigi galime daryti išvadą, kad sveikatos ugdymo ir stiprinimo programose reikia vengti netiesioginių ar tiesioginių užuominų, jog didesnių apimčių žmonės stokoja sąmoningumo, šluoja greitą maistą ir saldumynus, nesimankština, nes tai nėra moksliškai įrodyta“, – teigia LSU mokslininkės.

2 mitas. Nepasitenkinimas savo kūnu motyvuoja paauglius imtis sveikesnės gyvensenos. Dažnai manoma, kad nepasitenkinimas savo kūnu ir išvaizda, verčiantis nejaukiai jaustis dėl savo kūno motyvuoja paauglius sveikai gyvensenai. Visame pasaulyje moksliniai tyrimai atskleidžia, kad stambesni paaugliai dažniau yra nepatenkinti savo kūnu, prasčiau vertina save ir savo kūną, prastesnė ir jų gyvenimo kokybė. „Vadinasi, stambesni paaugliai ir taip patiria daugiau streso dėl savo kūno ir yra juo nepatenkinti, tad neetiška ir socialiai nejautru jiems nuolat tai priminti, siekiant motyvuoti sveikai gyvensenai. Tyrimai rodo, kad tokie priminimai paaugliams sukelia tik dar daugiau streso ir verčia imtis drastiškų bei sveikatai žalingų svorio kontrolės būdų, o ne sveikai gyventi. Be to, tyrimai rodo, kad savo svoriu nepatenkinti normalaus svorio paaugliai, patiriantys socialinį spaudimą dėl savo svorio, po 5–10 metų gali neišvengti antsvorio ir nutukimo. Taigi vykdant sveikatos ugdymo ir stiprinimo programas svarbu nesukelti nepasitenkinimo savo kūnu bei nepasitikėjimo savimi“, – tvirtina LSU mokslininkės prof. dr. R. Jankauskienė ir doc. dr. M. Bacevičienė.

3 mitas. Paaugliams reikia nuolat priminti, kad jie turi antsvorio. LSU mokslininkių tyrimas parodė, kad antsvorio turintys paaugliai gana objektyviai vertina savo kūno svorį, o paaugliai, kurie nepagrįstai pervertina savo kūno svorį, yra dažniau nepatenkinti juo, nori būti lieknesni, išgyvena didesnį stresą dėl savo kūno, neišvengia kūno masę mažinančių, bet sveikatai žalingų valgymo įpročių, prasčiau save vertina. Tai būdingiau mergaitėms. Taigi ir antsvorio turėjimas, ir įsitikinimas, kad turi anstvorio, paauglių savęs vertinimą ir kūno vaizdą veikia žalingai.

Tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie mano, jog jų svoris normalus (net jei tas įsitikinimas nepagrįstas), sveikiau maitinasi ir yra fiziškai aktyvesni. JAV ir Taivanio mokslininkai daro išvadą, kad nepagrįstas įsitikinimas, jog svoris normalus, gali netgi veikti kaip apsauginis veiksnys nuo dietų laikymosi ir sveikatai žalingos svorio mažinimo elgsenos. Taigi geriau, kai paaugliai yra nepagrįstai įsitikinę, kad jų svoris normalus, o ne tuo, jog jie turi antsvorio. Tačiau, be abejonės, šios žinios neturėtų būti naudojamos antsvorio ir nutukimo normalizavimui.

 

Išvada: Sveikatos ugdymas turi būti saugus

Prof. dr. R. Jankauskienės teigimu, turime suprasti, kad blogai sukontroliuotos sveikos mitybos ir svorio mažinimo programos gali versti stambesnio kūno sudėjimo paauglius blogai jaustis dėl savo kūno, o tai daro daugiau žalos nei naudos. Sveikatos ugdymas turi būti saugus. „Užuot primindami paaugliams, kad jie sveria per daug ir gąsdindami antsvorio ar nutukimo grėsmėmis, turėtume skatinti juos priimti savo kūną tokį, koks yra ir nenuilsdami skatinti sveikai gyventi, įtraukdami į įdomias veiklas. Taip pat būtina skatinti paauglius rūpintis kūno funkcinėmis, o ne reprezentacinėmis savybėmis. Kūno kultūros pamokose privalome valdyti patyčias iš stambesnio kūno sudėjimo paauglių. Turėtume padėti paaugliams suprasti, kad svarbiau yra aukštesnė savivertė, gera psichosocialinė savijauta, empatija, o ne kūno svorio atitikimas normoms“, – įsitikinusios LSU mokslininkės. Svarbu pasiekti, kad nepriklausomai nuo kūno svorio paaugliai pasitikėtų savimi ir norėtų imtis sveikos gyvensenos, mankštintųsi siekdami fizinio pajėgumo ir energingumo tikslų, užsiimtų mėgstama veikla, o ne socialiai izoliuotųsi išgyvendami dėl to, kad yra nepajėgūs pasiekti socialiai garbinamų kūno svorio ar išvaizdos standartų. Šis uždavinys yra sudėtingas, tačiau kūno kultūros mokytojai, treneriai, visuomenės sveikatos specialistai, psichologai turi dirbti kartu ugdydami bendražmogišką toleranciją, pagarbą ir pasitkėjimą savimi, primindami labai svarbią tezę, naudojamą tokio tipo prevencinėse programose – „kiekvienas yra skirtingas, tačiau niekas nėra tobulas“. Mokslu grįstos sveikos mitybos mokymo programos paaugliams turi būti kompleksinės ir apimti tiek mokymą apie sveiko maisto ir fizinio aktyvumo pasirinkimą, tiek tolerancijos, empatijos ir savęs vertinimo stiprinimą, mokyti paauglius gebėti suprasti kaip veikia socialinis spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius ir kaip jam atsispirti.